- plaukinėti
- 1 plaukinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. 1 plaukti: 1. Aš pasiversiu aukso žuvele ir plaukinėsiu po upytėlę LTR(Ob). 2. Plaukinėjo sau bačka vandenimis, pakol vaikas neužaugo BsMtII20. 3. Jos vyras plaukinėjo plačiomis jūrėmis J.Jabl. Beplaukinėdamas išgyveno daug nuotykių rš. 4. iter. dem. 1 plaukti 6: Tenai plaukinėčiau kaip oru kregždelė LTR(Šk). | Jie (dūmai) iškyla, aukštai išsisklaido ir lyg puikūs vasaros debesėliai plaukinėja rš. Ar girdėjai, ar žinai, kad padangėm ežerai plaukinėję kitados? S.Čiurl. 5. intr. palengva, tylomis vaikštinėti: Senoji šeimininkė dabar lėtai plaukinėjo tarp svečių, ragino kąsti, stiprintis J.Balt. \ plaukinėti; išplaukinėti; priplaukinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.